Laidoje „Pas Editą“ šį penktadienį lauktas ir be galo pozityvus svečias - Algis Kriščiūnas. Savo gyvenimą tarp Lietuvos ir Fuerteventūros dalinantis tapytojas, muzikantas, fotografas ir tekstų autorius rado laiko ir atviram pokalbiui Vilkinės sodyboje.
Nepaprastai sėkmingas menininkas, kurio tapybos darbai išgraibstomi, anot Editos Mildažytės, kaip karštos bulkos, o užsakovai juos perka netgi jų nematę, savo talento nesureikšmina, bet sako, kad dabar išgyvena savo aukso amžių.
Algis žino tą jausmą, kai stovit ant scenos jam ploja 60 tūkstančių gerbėjų. Taip pat žino ir egzistencinį skausmą, kuris regis žaloja net fiziškai.
„Man darbas turi būti įdomus. Jei jis neįdomus, tada kam jį daryti?“,- retoriškai klausia garsus menininkas.
Buvo laikas, kai Algio kūrybinis gyvenimas buvo toks intensyvus, kad jis visur vos spėdavo ir , kaip teigia pats, neturėjo laiko net miegoti. Visus darbus atlikdavo miego ir savo psichologinės sveikatos sąskaita. Dabar menininkas daro tiek, kiek jam patinka.
„Bėda ta, kad man labai daug kas patinka. Dėl to jaučiu, kad laikas per greitai bėga“,- pasakoja Algis.
Garsų menininką drąsiai galima vadinti renesanso žmogumi, nes jis vienodai entuziastingai imasi muzikavimo, tapybos, fotografijos ir rašymo. Stebuklu Algis vadina tai ką su grupe „Kiti kambariai“ kaip būgnininkas sukuria scenoje. Ir jam vienodai gera tai daryti tiek repeticijose, tiek koncertų metu.
„Žmonės, kurie groja ir nesvarbu ar jie garsūs, ar ne, ar išvis gali tik garaže groti ir vieną kartą per metus per žmonos gimtadienį gali svečiams pagroti - vis tiek tai yra dalykas dėl kurio verta gyventi“,- kalba Algis Kriščiūnas.
O kada tapo aišku, kad laikas sustoti ir ne bėgti?
„Kai aš supratau savo laiko baigtinumą, tada aš supratau, kad turiu daryti tiktai tai ką aš noriu daryti, o ne tai ką nori kiti“,- atvirauja pašnekovas.
„Likęs laikas turi būti skirtas man, artimiesiems ir visokioms patirtims, meilei, artumui, bendravimui, nuoširdumui. Ir jokiu būdu ne pinigų užsidirbinėjimui“,- savo laikinumą suprantantis menininkas nebenori savęs dalinti tam ir tiems, kas nėra tokie svarbūs.
Fotografas, tapytojas Algis Kriščiūnas atvirauja ir sako, jog nėra tokio jo darbo į kurį pats pažiūrėjęs pasakytų, jog tai šedevras ir sunkiai priima pagyras, jog jis geriausias ar talentingiausias.
Buvo laikas, kai Algis Kriščiūnas stengėsi pateisinti geriausio ir talentingiausio menininko vardą ir darbų, bei nenoro kam nors pasakyti „ne“ pasekmė buvo sunki liga - nervinis išsekimas. Prasidėjo panikos priepuoliai.
“Atrodo, kad miršti. Atsibundi vidury nakties, kaip nuo kokio smūgio į krūtinę, dūsti. Atrodo širdis stoja, kvėpavimas stoja. Baisiausias, kad tu nebekontroliuoji savęs. Atrodo, kad tu išprotėjai ir viskas ką tu sakysi būsi ne tu ir kad tu sėdėsi savo galvos kalėjime“,- apie itin sunkias gyvenimo patirtis pasakoja Algis.
Apie kelius, kuriais teko praeiti siekiant pasveikimo, apie būdus, kaip išeiti iš tokios baisios būsenos žymus menininkas pasakojo ne kartą, tačiau laidoje „Pas Editą“ tai suskamba vėl aktualiai.
Kodėl Algis nerado tinkamo pagalbos pas psichoterapeutus? Kaip menininkas atrado egzistencinę psichologiją? Kaip mokytis išsakyti tai ką jauti tą akimirką? Atsakymus iš paties Algio Kriščiūno lūpų kviesime išgirsti ir pamatyti jau šį penktadienį 20 val. per Delfi TV.
Prenumeruokite mūsų kanalą ir laidas pamatykite pirmieji!
👉 PRENUMERUOK KANALĄ shorturl.at/ajnuT
👉 SKAITYK www.delfi.lt
👉 ŽIŪRĖK www.delfi.lt/video/
👉 DRAUGAUKIME / delfilietuva
👉 SEK DELFI INSTAGRAM / delfilietuva